Programa - Konferencijos - Verslo žinios

Oksfordo universiteto valdų strategija

oksfordo universiteto valdų strategija

Autorius: Voruta Data:Spausdinti Habil. Jei jos trūksta, tenka vadovautis kitų patarimais, nurodymais ar įsakymais. Norėdami teisingai įvertinti bet kurios valstybės istoriją, apmaudžių klaidų išvengsime prisimindami Škotijos Glazgo universiteto profesoriaus A. Jei nežinome tikrosios Lietuvos praeities, tenka vadovautis ta Lietuvos istorija, kuri buvo parašyta suklastota siekiant mus mulkinti — tampame minia, aklais piktais šuniukais, kuriuos politikai ir jiems dirbantys istorikai gali kada panorėję siundyti ant savo asmeninių priešų.

Ir kas žino? Pagal www. Jie iš kartos į kartą ypač nuosekliai kaupė ir saugojo atmintyje senuolių oksfordo universiteto valdų strategija, todėl jie jautėsi kai kuo pranašesni už aplinkinio pasaulio į jų šimtmečiais taikiai gyventą teritoriją besiveržiančius atėjūnus. Būta tvirtinimų, jog senieji lietuviai ir prūsai gyvenę tarp pelkių, neturėję valstybės ir nebuvę pavojingi kaimynams Dar Klasikinės senovės laikais iki pirmojo tūkstantmečio vidurionetoli dabartinės Lietuvos teritorijos gyvenę gotai.

Gotų istorikas, rašytojas Jordanas metais minėjo Aesti kaip visiškai taikingą tautą, užėmusią labai ilgą pajūrio krantą į rytus nuo prie Vyslos gyvenusių Vidivarii.

Jordanas minėjo, kad gotų karalius Hermanarikas miręs metais buvęs savo valstybei pajungęs ir aisčius9.

Pirmojo tūkstantmečio viduryje hunų ir alanų įsiveržėliai pasiekdavo šių dienų Vidurio Lietuvą8. Maždaug tuo pačiu laiku ir rytų aisčiai vėliau pavadinti baltais ėmė veržtis į dabartinę Lietuvos teritoriją8.

Jau tuometinės aisčių oksfordo universiteto valdų strategija suvokė, kad jų išlikimas priklauso nuo apsigynimo galimybių. Jos skubiai susivienydavo oksfordo universiteto valdų strategija užpuolėjus. Iš Rimberto kronikos gerai žinomas Apuolės gyventojų dabartinis Skuodo rajonas pasipriešinimas švedų antpuoliui metais5. Tada Švedijos karalius Olafas su didelėmis pajėgomis užpuolęs Apuolę.

Apuolės gynėjai priešinęsi aštuonias dienas. Apie metus Apuolės pilį buvę apgulę vikingų palikuonys normanai danai ir švedai 5, 9. Istoriniuose šaltiniuose yra užfiksuotas ir Lenkijos valdovo Boleslovo Narsiojo žygis į Pamarį, aisčių Prūsiją m.

oksfordo universiteto valdų strategija

Susivieniję Aisčiai atkakliai pasipriešinę įsiveržusiems agresoriams. Lietuviai, vedami Speros, padėję prūsams4. Boleslovas turėjęs atsitraukti į Lenkiją4, Jame matoma data — m. Tai akivaizdus ne tik Lietuvos paminėjimas, bet ir oksfordo universiteto valdų strategija parodymas dar prieš metus. Be pirmojo oficialiai pripažįstamo Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniame šaltinyje metais, XI a.

Pirmasis žygis vadinamas labai sėkmingu, o apie antrąjį, vos užsimenama. Gal būt, pakartotasis įsiveržimas buvo atmuštas. Rusų metraščiuose minima, prekybos sistemos architektūra Lietuvos ir Neromos Žemaitijos gyventojai drauge su kuršiais, latgaliais, žiemgaliais ir lyviais mokėjo duoklę Kijevo Rusiai.

Baltų gentys nuo seniausių laikų buvo priverstos vienytis prieš jas puldinėjusius artimus ir tolimesnius kaimynus: švedus, danus, gotus, lenkus, rusus. Tad neteisūs mūsų istorikai nepagrįstai kartojantys teiginius iš vokiškų, lenkiškų ar rusiškų vadovėlių apie aisčių agresyvumą, jų grobiamuosius karus.

Todėl oksfordo universiteto valdų strategija suprasti, kad grobiamuosius ar plėšiamuosius karus susivienijusios aisčių gentys ėmė organizuoti po patirtų daugkartinių jų nuniokojimų, kaip atsaką į kaimynų agresiją. Akivaizdu, kad grobiamųjų karų strategiją lietuviai pasisavino iš savo kaimynų, garsėjusių tarpusavio karais.

Be jau minėtų švedų, normanų, lenkų ir rusų tiesioginių įsiveržimų į aisčių apgyventas teritorijas, gyventojus pasiekdavo žinios apie toliau vykusius neramumus: m. Tiesa, yra žinių ir apie XI a. Net tarybiniais laikais, dėstant Rusijos istoriją, buvo minima metų žemaičių gal žemaičių ir lietuvių, B.

Tai liudija ir I. Golubcevo žemėlapis V. Jame pažymėti lietuvių žygiai m. Tai tik liudija jau tais oksfordo universiteto valdų strategija buvus galingą valstybę, vykdžiusią taip tolimus žygius į plačiai žinomą Naugardo žemę.

Aisčių gentys, ypač žemaičiai, ilgiausiai išlaikė pagonybę, kaip tikėjimo pagrindą. XII amž. Kryžeiviai turėjo ir kitų interesų: prisijungti žemių, gauti duoklių3.

oksfordo universiteto valdų strategija

Net atsidūrę krikščionybės apsuptyje, aisčiai atkakliai priešinosi kitatikiams. Įžuliai brutaliai brukant krikščionybę, ateinančią kartu su raštija, tarp žemaičių įsivyravo klaidinga pažiūra, kad didžiausia grėsmė jų tikėjimui ateina per raštiją. Todėl raštą žemaičiai laikė piktųjų dvasių įrankiu ir Žemaitija ilgiausiai neturėjo rašytinių šaltinių Anksčiau paminėtieji ir daugybė kitų vėlesnių laikų aisčių pasipriešinimų prieš XI amž.

Neįstengdami jėga užvaldyti atkakliausiai pasipriešinusių paskutiniųjų pagonių, jie ėmėsi ir kitokios taktikos: pasitelkus jėzuitų ordiną buvo sugalvotas naujo tipo propagandinis karas.

Pilna portalo versija potvynis Mokslininkai galės geriau prognozuoti ugnikalnių išsiveržimus Daug Islandijos ugnikalnių padengti ledu, todėl jų išsiveržimai dažnai būna staigūs ir peleningi, kaip antai Ejafjadlajokudlio išsiveržimas m.

Jie siekė ištrinti net mažiausią Žemaitijos paminėjimą rašytiniuose istorijos šaltiniuose ir kitokioje literatūroje Taip elgtis juos, ko gero, paskatino anksčiau paties Lietuvos valdovo Mindaugo vykdyta politika: naikinti viską, kas žemaitiška.

Tokia jėzuitų veikla ypač suaktyvėjo po metų, kai jiems buvo leista laisvai įsikurti Lenkijoje Lietuvos-Lenkijos unijos metu Europoje tapo visuotinai priimta Lietuvos istorijos klastotė, kai Žemaitija niekur nebuvo minima.

Pasak prof. Ringaudas — Aisčių genčių vienytojas Svarbiausias šio straipsnio tikslas yra praskleisti užmaršties skraistę nuo ja dangstomo, atrodo, daugiausiai prie Lietuvos genčių suvienijimo ir galingos Lietuvos kūrimo prisidėjusio Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Ringaudo. Kartu siekiama paneigti jau metus egzistuojantį vokiečių istoriko Augusto Ludwigo Schlözerio sukurptą Lietuvos istorijos modelį su Mindaugo laikų, Krėvos sutarties ir Liublino unijos akcentais bei Lietuvos valstybingumo būklę įvardijančiomis sąvokomis2 ir, ko gero, tuo pačiu pagrindu XIX amž.

Tokia hipotezė ilgus amžius buvo paranki priešiškų šalių istorikams, siekusiems užmarštin gramzdinti pagoniškąją Lietuvos istorijos dalį. Ringaudas, nors labai kukliai, buvo paminėtas net Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje. Duomenų apie Ringaudą ar Rimgaudą galima rasti ne tik enciklopedijose, bet ir moksliniuose leidiniuose. Iš cituotos pastraipos aiškėja, kad minimo veikalo negalime laikyti tikra istorine tiesa.

Saulėtekio al. Docento pareigose nuo m. Docento pedagoginis vardas suteiktas m.

Jo vertę ypač menkina tai, kad aprašomi istoriniai įvykiai mažai kur tedatuojami, t. Ringaudas Bychovco kronikoje16 vadinamas Rimgaudu ir jam skirta nemažai dėmesio. Knygoje minimas Lietuvos ir Naugarduko kunigaikštis Algimantas valdęs nemaža laiko ir savo įpėdiniu didžiojoje Naugarduko kunigaikštystėje palikęs Rimgaudą. Jie oksfordo universiteto valdų strategija pasiėmę pagalbon kelis tūkstančius Užvolgio chano totorių.

Vilniaus Universitetas. semiotinis architekturos ir planu tyrimas (Lituanian)

Didysis kunigaikštis Rimgaudas pasitikęs juos Mogilnoje prie Nemuno upės ir pradėjęs su jais žiaurų mūšį. Ir kovoję vieni su kitais kuo nuožmiausiai geriausia 4 val prekybos strategija ankstaus ryto iki vėlaus vakaro. Ir Rimgaudas su savo kariais triuškinte sutriuškinęs rusų kunigaikščius su visa jų kariauna bei totorių orda. Ir gyvenęs Rimgaudas daugelį metų Naugarduke, ir pasimiręs įpėdiniu palikdamas savo sūnų Mindaugą.

oksfordo universiteto valdų strategija

Perdirbimas galėjo būti esmingas, nes A. Rimgaudas valdęs apie metus ir savo sostinę iš Kernavės perkėlęs į Naugarduką.